Siekiant užtikrinti sklandų svetainės veikimą, analizuoti lankytojų veiklą ir teikti individualizuotus skelbimus, šioje svetainėje yra naudojami slapukai ir socialinių tinklų įskiepiai. Slapukų ir įskiepių naudojimą galite pasirinkti patys nustatymuose. Daugiau informacijos Privatumo politikoje.
Turite dovanų čekį? Kontaktai
Prekių krepšelis
Jūsų krepšelis tuščias
Išsirinkę prekes, spauskite mygtuką "Dėti į krepšelį"
Patinka

Stresas ir jo įveikimo būdai

2020-04-28

Stresas ir jo įveikimo būdai

Šiuolaikinis gyvenimo tempas be gali didelis. Kartais atrodo, kad paroje pritrūksta valandų atlikti ne tik visus darbus, bet ir praleisti daugiau laiko su artimaisiais, draugais. O jei dar kokia nesėkmė darbe... Dėl to stresas tampa beveik neatsiejama tokio gyvenimo dalimi. Ar žinojai, kad stresas yra tokia pat dažna sveikatos problema, kaip ir nugaros skausmas? Jei jauti, kad ir Tu patiri stresą, būtinai perskaityk šį straipsnį. Išsamiai papasakosime ne tik apie tai, kas yra stresas, bet ir būdus, kaip jį įveikti.  

Stresas – kas tai?  

Stresas yra ne tik psichologinė būsena. Tai nervinės įtampos būsena, kuri apima ir fiziologines organizmo reakcijas. Dažnai patiriamas stresas neretai tampa ir įvairių sveikatos problemų priežastimi. Stresas ir sveikata labai susiję. Pats stresas nėra laikomas liga. Jis kyla tuomet, kai mus užklumpa netikėtos, nemalonios situacijos. Tuomet laikinai gali pasireikšti somatiniai simptomai: galvos skausmas, kraujospūdžio pakitimas, suprastėjęs miegas, virškinimo sutrikimai, skrandžio skausmas, dirgliosios žarnos sindromas. Be tokių organizmo reakcijų dažnai atsiranda ir nervinės veiklos sutrikimų - baimė, depresija, nerimas, nuotaikų kaita.  

Stresogeniniai faktoriai  

Stresas kyla ne be priežasties. Ar pastebėjote, kad skirtingi žmonės į tą pačią situaciją gali reaguoti visiškai kitaip. Pavyzdžiui, darbe padaryta klaida. Vienas į tai sureaguos labai stipriai, ims graužtis, negalės pamiršti. O kitas tiesiog pasistengs ištaisyti tą klaidą per daug nesijaudindamas ir priimdamas viską ramiai.  

Žmogaus reakciją į tam tikras situacijas įtakoja stresogeniniai faktoriai. Todėl esant šiems faktoriams streso valdymas sunkesnis. Dirgikliais gali būti žalingi įpročiai - alkoholio vartojimas, narkotikai, rūkymas, kava, nesveikas maistas. Susilpnėjusi imuninė sistema, nešvarus oras, radiacija, temperatūrų pakitimai, garsai – visa tai taip pat stresogeniniai faktoriai. Tarkime, esate pervargę, gal būt kažkas dar ir nepasisekė. Nuotaika jau bus prasta. O jei kaimynas pasileis garsiai muziką? Tai gali būti paskutinis lašas, kuris privers pratrūkti ar patirti dar didesnę įtampą.  

Streso požymiai  

Stresas, kaip ir bet kokie sveikatos sutrikimai turi tam tikrus požymius. Kaip atpažinti stresą? Pateikiame skirtingų rūšių požymius, kurie padės suprasti, kaip elgiasi žmogus patiriantis stresą.  

Elgesio požymiai streso metu: sunku planuoti darbus, ateitį, trūksta idėjų, minčių, nuolat galvojama apie praeitį, sudėtinga laikytis susitarimų, kūno sustingimas. 

Psichologiniai streso požymiai: baimė, nerimas, įtampa, nervingumas, atminties sutrikimai, pesimizmas, prasta nuotaika, pasitikėjimo trūkumas.  

Socialiniai streso požymiai: stipri reakcija, nenoras dalyvauti socialiniame gyvenime, noras būti vienam, nerišli kalba, pykčio protrūkiai, dažni nelaimingi nutikimai, išsiblaškymas. 

Fiziologiniai streso požymiai: maitinimosi sutrikimai, prakaitavimas, silpnumas, pykinimas, sutrikęs miegas, greitesnis kvėpavimas, stipri priklausomybė nuo alkoholio, vaistų, cigarečių.  

Stresas darbe – kaip jį įveikti 

Dažniausiai stresą žmonės patiria darbe. Jis net pripažįstamas kaip kenksmingas darbo aplinkos veiksnys. Stresas darbe prilyginamas triukšmui, dulkėms, cheminėms medžiagoms, vibracijai ir kitiems veiksniams.  

Nuolat patiriamas stresas darbe išprovokuoja perdegimą. Tai būsena, kai žmogus tiesiog pratrūksta, nebeatlaiko įtampos. Dažna tokia būsena gali tapti sunkių psichinių susirgimų priežastimi. Beje, perdegimas dažniau gresia jaunesniems asmenims.  

Stresas darbe - priežastys 

Stresą darbe gali sukelti labai daug skirtingų dalykų: greitas darbo tempas, pripažinimo trūkumas, neaiškus darbo paskirstymas, diskriminacija, kompetencijos ir žinių stoka, per mažas atlygis, ilgos darbo valandos, baimė netekti darbo, individualiai atliekamas darbas atskirai nuo kitų kolegų, konkurencija, netinkama darbo aplinka.  

Kaip įveikti stresą darbe?  

Visiškai išvengti streso darbe sudėtinga, ypatingai jautresniems žmonėms. Tačiau tokiu atveju labai svarbu imtis tam tikrų priemonių, kurios padės atsipalaiduoti. Vienas geriausių būdų atsipalaiduoti po sunkios darbo dienos – viso kūno atpalaiduojantis masažas.  

Štai išskirtinis pasiūlymas Kaune - viso kūno masažas „STRESUI NE“. Skirkite laiko valandai palaimintos ramybės – atraskite kelią į sveikatą ir harmoniją! Šis antistresinis masažas tinka visiems, norintiems atsipalaiduoti po sunkios dienos, užsimiršti bei pabėgti nuo kasdienės rutinos. Jis ypatingai efektyviai atpalaiduoja kūno raumenis, ramina bei teigiamai veikia vidinę organizmo būseną, sumažina dirglumą ir įtampą, grąžina gerą savijautą ir pašalina nuovargį. 

Vilniuje įsikūrusi studija „Laimės terapija“ siūlo viso kūno masažas „STOP stresui“. Šis masažas kone stebuklingai veikia visą organizmą, pašalina stresą, įtampą, padidėjusį jautrumą, nemigą, mažina skausmus pečių bei kaklo srityje. 

Norint sumažinti įtampą darbe pabandykite įsijungti mėgstamą muziką. Tai padės nusiraminti ir atsipalaiduoti. Jei turite savo kabinetą, darbo stalą, susikurkite tokią aplinką, kuri Jums teiktų džiaugsmo. Gal būt gyvas augalas, šeimos nuotraukos, mėgstamas kvapas. Svarbiausia, kad Jus suptu tokia aplinka, kuri nedirgina papildomai.  

Stresas ir jo įveikimo būdai 

Streso valdymo būdai labai įvairūs. Ar žinojote, kad teigiamai mūsų emocinę sveikatą veikia dėkingumas, meilė, rūpestis, pagalba kitiems. Svarbiausia būti pozityviems. Taip gyventi daug paprasčiau. Tie, kas geba valdyti stresą žino, kad svarbiausia į kiekvieną situaciją žiūrėti ramiai ir ieškoti geriausio sprendimo būdo. Žmonės, norintys valdyti stresines situacijas išbando įvairius atsipalaidavimo būdus.  

Aplinkos pakeitimas. Labai svarbu kartais pabėgti iš įprastos aplinkos. Tai padaryti galima padaryti tiesiog susiplanavus išvyką. Poilsis su nakvyne kitame mieste, gamtos apsuptyje. Poilsis neskaičiuojant laiko. Tai padės pabėgti nuo kasdienybės ir pasidžiaugti ramybės ir atsipalaidavimo kupinomis akimirkomis. 

Mėgstama veikla. Žmonės, kurie nori išvengti streso, turėtų susirasti patinkančią veiklą - hobį. Išbandyti aktyvų laisvalaikio leidimą. Ar žinojote, kad šuolis su virve nuo tilto gali padėti akimirksniu pašalinti įtampą? Tai puikus būdas paleisti savo problemas, išvalyti mintis. Tuo pačiu šuolis su virve iššūkis sau pačiam, kuris atneš neišdildomus įspūdžius.  
Dar viena įdomi ir atpalaiduojanti veikla – plaukiojimas irklentėmis. Tai mažiau aktyvi pramoga, kuri padės atsipalaiduoti. Vanduo visuomet veikia raminamai.  

O gal Tavo hobis siuvinėti, nerti ar tiesiog skaityti knygas? Svarbiausia yra atrasti tai, kas teikia malonumą ir leidžia užmiršti visas problemas. Nes dažniausiai jos visada atrodo didesnė nei yra iš tiesų. 

Žalingų įpročių atisakymas. Jei dažnai jauti stresą ir sunku jį suvaldyti, pabandyk atsisakyti tam tikrų žalingų įpročių. Tai yra rūkymas, alkoholis, vaistai ar net kofeinas. Visos šios medžiagos streso metu dar labiau įaudrina organizmą ir iššaukia stipresnes reakcijas.  

Prarimai atsipalaidavimui. Puiku, jei išmoktum atsipalaidavimo pratimų. Puikiai atsipalaiduoti padeda jogos pratimai ir specialios asanos. Joga padeda atpalaiduoti mintis ir visą kūną. Pratimai nėra sudėtingi ir atliekami iš lėto. Pabandykite vakarais po darbo ar net anksti ryte prieš darbą atlikti jogos pratimus. Pamatysite, kaip po kurio laiko įtampa ir stresas sumažės. Ramiau reaguosite į įvairias stresines situacijas. Štai, puikus video su atsipalaidavimo pratimais. Užtruksi tik 15 minučių! 

Fizinis aktyvumas – sportas. Atsipalaiduoti padeda ir aktyvus sportas, bėgiojimas, aerobikos treniruotės, šokiai, plaukimas, važinėjimas dviračiu. Bet kokia aktyvi sporto šaka padės ne tik atsipalaiduoti. Po sporto jausite didesnį energijos antplūdį, pagerės nuotaika.  

Yra ir dar viena streso rūšis - oskidacinis stresas. Oksidacinis stresas apibūdinamas, kaip procesas, kurio metu organizme susidarę laisvieji radikalai ima atakuoti ląsteles. O tai sukelia negrįžtamus pakitimus organizme. Laisvieji radikalai gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų - net ir vėžinius susirgimus. Be to, jie yra viena pagrindinių priežasčių, kuri lemia organizmo senėjimo procesus. Oksidacinis organizmo stresas silpnina ir imuninę sistemą.  

Kas skatina laisvųjų radikalų susidarymą?  

Laisvieji radikalai susidaro veikiami tiek vidinių, tiek išorinių veiksnių. Didelę įtaką daro abiejų rūšių veiksniai. Tai oro tarša, žalingi įpročiai (ypatingai rūkymas), skurdi, nesubalansuota mityba. Laisvieji radikalai atsiranda ir dėl nuolat patiriamos įtampos, streso, infekcinių, uždegiminių ligų.  

Todėl kiek įmanoma stenkitės laikytis sveiko gyvenimo būdo, derinkite ir valgykite subalansuotą maistą. Venkite alkoholio vartojimo, rūkymo. Kaip išvengti streso ir jį sumažinti minėjome aukščiau. Be to, reikėtų paminėti, kad vienas iš atsipalaidavimo būdų (masažai), taip pat padės sulėtinti organizmo senėjimo procesus.  

Ar įmanoma išvengti laisvųjų radikalų?  

Laisvieji radikalai tokios molekulės, kurių visiškai išvengti neįmanoma. Organizme nuolat vyksta medžiagų apykaitos procesai ir jų metu susidaro laisvieji radikalai. Vis dėlto, įmanoma gerokai sumažinti laisvųjų radikalų atsiradimą ir svarbiausia, jų poveikį organizmui. Tai padaryti padės organizmo antioksidacinių sistemų stiprinimas.  

Džiugina tai, kad pats paprasčiausias būdas slopinti laisvųjų radikalų poveikį - sportas. Taip. Net moksliniais tyrimais yra įrodyta, kad sportas padeda sumažinti laisvųjų radikalų poveikį. O tai reiškia, kad sumažėja rizika susirgti tokiomis ligomis, kaip krūtinės angina, hipertenzija, apsisaugoti nuo infarkto ir išvengti onkologinių susirgimų.  

Fizinis aktyvumas padės ne tik išvengti įvairių ligų, bet ir pristabdyti organizmo senėjimo procesus, atsiras daugiau energijos, sustiprės imuninė sistema.  

Nuo laisvųjų radikalų apsisaugoti padės ir antioksidantų vartojimas. Vienas tokių - kofermentas Q10. Jis padeda sumažinti laisvųjų radikalų gamybą, mažina oksidacinį stresą. Q10 kofermento galima gauti ir su maistu. Jo yra mėsoje, riebioje žuvyje, riešutuose, nerafinuotame augaliniame aliejuje, neskaldytuose grūduose. Antioksidantų gausu rūgščiose ir saldžiarūgščiose uogose: mėlynės, vynuogės, spanguolės, braškės, juodieji serbentai, granatai, slyvos, vyšnios, avietės, žemuogės. Daržovėse: ridikėliai, kopūstai, česnakai, morkos, svogūnai, baklažanai, pupelės, špinatai, burokėliai. Prieskoniniuose augaluose: ciberžolėpertražolės, gvazdikėliai.  

Kovoti su laisvųjų radikalų poveikiu padeda folio rūgštis bei vitaminas B12. Vitaminai ir medžiagos, kurios padeda sumažinti laisvųjų radikalų gamyba vadinamos antioksidantais.  

Dar keli svarbūs antioksidantai: vitaminas A, vitaminas C, vitaminas E, beta karotinas, selenas.  

Kaip antioksidantai veikia laisvuosius radikalus?  

Organizme esantys antioksidantai susijungia su laisvaisiais radikalais. Ir nutinka inaktyvavimas. Tai būtų galima apibūdinti paprasčiau - antioksidantai neutralizuoja laisvuosius radikalus. Dėl to ląstelės ir audiniai išlieka nepažeisti. Puiku, jei Jūsų organizmas gauna įvairių antioksidantų (įvairių vitaminų). Antioksidantai padės išvengti onkologinių ligų, širdies ligų, net kataraktos (akių liga).  

Atminkite, kad bet koks stresas yra kenksmingas mūsų organizmui ir sukelia įvairias ligas. Pakankamas laikas skirtas aktyviam laisvalaikiui, poilsiui ir SPA procedūroms padės išlaikyti balansą. O jei nepamiršite sveikos mitybos bei sporto - išvengsite streso padarinių!  

 

Atgal