Darbymečiu į dangų vos spėjantys kilti oreiviai: „galime drąsiai vadintis oro balionų šalimi“

2013-08-12

Darbymečiu į dangų vos spėjantys kilti oreiviai: „galime drąsiai vadintis oro balionų šalimi“

Vasarą, esant geram orui, jau nieko nebestebina spalvotų kupolų nusėta Vilniaus, Kauno, Trakų, Molėtų ar kitų gyvenviečių padangė, ir su nepaaiškinamais reiškiniais tai visai nesusiję. Vaizdas, kai saulėtą popietę padange ramiai sklendžia įvairaus dydžio oro balionai, jau yra neatsiejama kai kurių Lietuvos miestų panoramos dalis. Oro balionai pastaraisiais metais tapo itin mėgstama įvairaus amžiaus Lietuvos gyventojų pramoga, o skrydžius vykdantys pilotai sako vos spėjantys kilti į padangę.

„Per mėnesį sezono metu, esant palankioms sąlygoms, į dangų tenka kilti 30 ir daugiau kartų“, – teigia šešiolika metų Lietuvos oreivių draugijos viceprezidento pareigas ėjęs bendrovės „Gera dovana“ oro baliono pilotas Romanas Mikelevičius.

Visoje Lietuvoje, jo skaičiavimais, per vieną vasaros mėnesį iš viso įvykdoma apie 3000 skrydžių. Tai skaičius, kuriuo lenkiame daug kitų Europos valstybių, ypač atsižvelgiant į tai, kad mūsų šalies gyventojų palyginti nedaug.

„Turime tikrai įspūdingų kraštovaizdžių, o šiltuoju metų laiku nemažai gero oro, tinkamo balionams kilti, tad norinčių skristi ir galimybių tai padaryti netrūksta, – pasakoja R. Mikelevičius. – Europoje ar net pasaulyje tikrai nedaug tokių gražių sostinių kaip Vilnius, virš kurių laisvai galima skristi oro balionu. Tad šiuo atžvilgiu esame gana unikalūs.“

Anot jau 2 tūkst. valandų prie oro baliono „vairo“ praleidusio piloto, balionų skrydžiai virš daugelio Europos miestų ribojami, o ir šios pramogos kaina kitose šalyse daug aukštesnė. Už valandą ore kitose Europos valstybėse tenka pakloti apie 200 eurų, o Lietuvoje pakilti į padanges galima ir už tris kartus žemesnę kainą.

„Skrydžio balionu kaina Lietuvoje šiandien jau prieinama daugeliui. Matyt, tai viena priežasčių, kodėl ši pramoga Lietuvoje taip išpopuliarėjo, – teigia R. Mikelevičius. – Žinoma, ne tik dėl to – apie patirtus įspūdžius ir atsiveriančius vaizdus pakilus į dangų žmonės papasakoja draugams ir šie taip pat susižavi galimybe į žemę pažvelgti iš oro baliono krepšio. Pramoga sudomina ir vis daugiau turistų. Nesistebiu tuo – jausmas pakilus į padangę tikrai nuostabus.“

Piloto teigimu, skrydį oro balionu taip pat populiaru dovanoti įvairiomis progomis ar pakilus virš žemės paminėti išskirtines datas, o vien pernai bendrovės „Gera dovana“ balionu į dangų kilti teko 43 proc. dažniau nei metais prieš tai. Panašaus augimo tikimasi ir šiemet, todėl jau artimiausiu metu R. Mikelevičius galės išbandyti ir antrą visiškai naują „Geros dovanos“ oro balioną.

Oreivystė tiek kaip gyventojams skirta laisvalaikio pramoga, tiek kaip sporto šaka Lietuvoje išties aktyviai praktikuojama. Šalyje veikia 15 oreivystės klubų, registruoti 107 oro balionai. Tokio dydžio valstybei tai tikrai daug. Gausu ir oreivystės entuziastų bei profesionalų. Civilinės aviacijos administracijos duomenimis, iš viso Lietuvoje išduotos 175 oro baliono piloto licencijos, o aktyviai skraidančių oreivių šiuo metu galėtų būti maždaug šimtas.

„Vien per likusius vasaros mėnesius su savo balionais dalyvausime keturiuose solidžiuose oreivystės renginiuose Lietuvoje, pavyzdžiui, rugpjūčio 7–11 d. vyksiančiame Lietuvos oro balionų čempionate Jonavoje, – šalies oreivių bendruomenės aktyvumu džiaugiasi R. Mikelevičius. – Tad veiklos tikrai užtenka.“

Oreivių neatbaido ir tai, kad ši veikla nepigi. Priešingai nei pakilti į dangų oro balionu kaip paslaugos vartotojui, profesionaliai užsiimti oreivyste Lietuvoje kainuoja tiek pat kaip ir svetur. R. Mikelevičius pasakoja, kad vien baliono kupolas kainuoja apie 120 tūkst. litų, o į visiškai sukomplektuotą, keleiviams skraidinti skirtą balioną teks investuoti mažiausiai 140 tūkst. litų. Prie šios sumos dar reikia pridėti ir jo eksploatacijos, degalų, automobilio su specialiu vežimėliu balionui, nuolatinės priežiūros išlaidas. 

Gerai lietuviai atrodo ir oro balionų sporto fronte. Praėjusių metų pasaulio oreivių reitinge tarp 150 pilotų yra ir septynių lietuvių pavardės. Didžiausiais laimėjimais iš mūsų tautiečių gali džiaugtis marijampolietis Rimas Kostiuškevičius. Jis pasaulio oreivių reitinge užima 13 vietą. Aukščiausiais tarptautinio lygio laimėjimais gali pasigirti ir mūsų šalies pilotė Daiva Rakauskaitė. Praėjusių metų Europos moterų karšto oro balionų čempionate ji užėmė antrą vietą. Tad mūsų šalies vardą garsina ne tik krepšininkai ar jaunoji plaukimo žvaigždė Rūta Meilutytė, bet ir oreiviai.

Šie metai Lietuvos oreivių bendruomenei ypatingi ne tik dėl kaip niekad didelio oro balionų populiarumo, bet ir gražios sukakties. Nuo to laiko, kai į padangę pirmą kartą pakilo Lietuvoje registruotas oro balionas, praėjo 25 metai. Sunku patikėti, kad pirmieji du karšto oro balionai šalyje „Viltis“ ir „Lietuva“ buvo įsigyti atlikus natūrinius mainus – iškeitus į juos lietuvišką sklandytuvą, tačiau anuomet laisvės ir nepriklausomybės idėjas simbolizavę orlaiviai įkvėpė iki šiol neblėstantį lietuvių norą nešamiems vėjo į pasaulį pažvelgti iš po oro baliono kupolo.

Atgal